VIENAS BALSAS

Jei turėčiau 141 – ną balsą, Seimą formuočiau taip:

Be jokios abejonės vietos jame užtektų visiems, nūnai ekranuose bei gi lankstinukuose su Internetiniais leidiniais besipuikuojantiems politikams. Gal kam ir kiek mažiau skirčiau, gal kam ir daugiau, tegu sau sprendžia šalies likimą, jei jau to reikalauja laikmetis…

Pavyzdžiui Viktoro charizmą, manytina, parems tikrai didelė dalis rinkėjų (visokie politologai irgi sociologai prognozuoja gerą trečdalį vietų būsimąjame Seime!). Neliks nepastebėtas ir Nušalintasis su šalininkais, daug balsų turėtų surinkti Šatrijos vadovaujami Nacionaliniai Fermeriai. Kokį desietką balsų atiduočiau ir Valinsko partijai, kokius tris – „frontininkams“. Be jokios abejonės į būsimąjį Seimą reikia priimti ir tokius veikėjus, kaip Vytautas Šustauskas su Juliumi Veselka, nes jie dar vadintini savotiškai „matomais“ politikais- aktyviai reiškiasi…

VRK spausdinamame balsavimo biuletenio pildymo pavyzdyje, vietoje kokių nors partijų pavadinimų, surašyti išgalvoti, tačiau savotiškai šmaikštūs menamų rinkimuose dalyvaujančių partijų vardai irgi nupie6tos jųjų emblemos… Ko gero prieš 18 – ka metų nieko per daug nenustebintų kokia nors „Ąžuolo partija“, o šiandien mintyse iškart iškyla koks nors AMB… Tęsiant paralelę, būsimąjame Seime puikiausiai turėtų jaustis „Beržo ir baravykų partija“, drauge su „Uosio partija“ – suprask, vienas – Beržas, o kiti – baravykai, o dar kitas stovi sau romus lyg uosis. Tokie pavadinimai tūlam rinkėjui būtų, ko gero, suprantamesni už „galybės ekspertų teigiamai įvertintas partijų programas“. Juk savaime aišku, kad tiek „Eglyno partijai“, tiek jos būsimoms koalicinėms partnerėms Seime teks spręsti visiems mums jau senokai įkyrėjusias problemas!

Sakoma, kad vienas balsas nieko nelemia, tačiau aišku, kad jį galima parduoti. Anksčiau – už butelį alaus ar pakelį skalbimo miltelių, neseniai – už 10 Lt, o šiemet gal ir brangiau. Man tas vienas balsas tada įgyja tam tikrą vertę – imu svarstyti, ką su juo daryti. Rinkti kažkokį Seimą atrodo kvailių užsiėmimas – vis tiek niekas nepasikeis. O gal ir nereikia, kad keistųsi, gal man ir taip viskas gerai? Gal tiesiog, tas balsas paskęs tyruose ir eilinį kartą laimės kiti…

Tiek to, pažiūrėkime į šiuos rinkimus, kaip į loteriją. Tarkime, kad kas ketveri metai rinkėjui suteikiamas vienas nemokamas bilietas kažkokiu būdu sudalyvauti politikos kūrimo, ar tautos atstovų rinkimų realybės show. Vėliau – kitais metais Lietuvos laukia ir Prezidento rinkimai ir t. t. Tarkime, kad didelė dalis į rinkimus jau dabar ketinančių eiti rinkėjų pažįsta savo lyderius ir nedvejodami atiduos savo balsą už pasirinktą partiją bei kandidatą. Gal bus nedaug tokių, kurie balsuos „prieš“, tačiau tai – irgi nuomonė. Manykime ir tai, kad svarbiausias tikslas beigi kriterijus, renkant būsimąjį Seimą, turėtų būti sąžiningumas.

Aišku, galima tą vieną savo balsą kam nors atiduoti – kokiam geram žmogui, pavyzdžiui… Jei balotiruotųsi koks kaimynas, mielai balsuočiau už jį, juk, jei kas, tai žinosim su kuo kalbėtis! Jei, tarkime, kandidatuotų dar ir kitas kaimynas, tas – iš gretimo namo, ko gero, rastųsi puiki proga prie kokio bokalo pasiginčyti apie politiką, juk, galų gale, dabar tai madinga…

Ko gero, nereikia kalbėti apie kokius nors „vieningus balsus“ ar „choro darną“, tačiau politinės kakafonijos klausytis visiškai nesinori. Antra vertus, kai tiek mažai rinkėjų ketina balsuoti, tai net ir vienas balsas prilips prie tų, kuriems, galbūt, jo labiausiai reikia. Na ir trečia – balsas priklauso man: rinkėjui, piliečiui, todėl sprendimas – individualus.

P. S. O vat menu, sovietmečiu į rinkimus traukdavo, kaip į šventę – pasipuošę, šeimomis…